Kaip padėti nusiraminti autistui? BOKSO KRIAUŠĖ

Šiandien kalbėjau su viena pažįstama, kuri guodėsi, kad vaikas visą dieną stengiasi pritapti ir būti „toks, kaip visi“. Jis sąžiningai tą daro kiekvieną kartą, vos tik peržengęs namų slenkstį: parduotuvėje, mokykloje, būreliuose – visose viešose vietose. Vos tik grįžta namo, prasideda tikras pragaras: jis rėkia, muša visus ir viską, kas tik pasimaišo jam po ranka. Stoviu ir galvoju: vargšė jo mama, jo sesutė, žaislai, kėdės, indai… O ką jam daryti? Kur dėti per dieną susikaupusią energiją ir užgniaužtas emocijas? Jam tik septyneri metai! Jis visą dieną stengiasi būti „šaunuolis“, o viskas kaupiasi tol, kol vaikas galiausiai „sprogsta“.

Staiga man gimė mintis – bokso kriaušė! Ir vėl stoviu ir galvoju, kad nė vienuose namuose, nė viename terapijų kambary nesu jos mačiusi. Ergoterapijos ar fizioterapijos kambariuose pilna įvairiausių ir brangiausių priemonių: kilimėlių, karstyklių, kamuolių, supamų kėdžių, priemonių motorikai ir sensorikai gerinti. O kodėl niekur nemačiau bokso kriaušės? Mano supratimu tai būtų labai saugus būdas išlieti susikaupusias emocijas. Juk mūsų vaikai labai dažnai kenčia nuo nemokėjimo ar negalėjimo jų išlieti. O gerai pagalvojus, mums – tėvams – toks daiktas namuose irgi praverstų…

Nutariau pasidomėti, ar yra kokios informacijos apie boksą ir autizmą. Lietuvių kalba neradau nieko bendro tarp šių dviejų žodžių, tačiau radau šiek tiek informacijos apie bokso naudą žmogui. Mane labai sudomino tai, kad, psichologų teigimu, boksas yra sveika ne tik protui, bet ir emociniam intelektui. Pasirodo, kad boksas:

Numalšina pyktį. Teigiama, kad bokso užsiėmimų metu visos neigiamos mintys dingsta iš galvos: lieka visiška ramybė, tarsi būtų palengvėję. Aš esu įsitikinus, kad tai puikus sprendimas vaikams, kurie tikrai pakankamai dažnai kenčia nuo pykčio ir isterijų priepuolių.
Motyvuoja siekti tikslų ir išmoko pasiryžimo, nes būtent ryžtas ir užsispyrimas padeda įveikti sau iškeltus tikslus, ypač, kai trūksta motyvacijos. Na bent jau mano vaikui tikrai dažnai trūksta motyvacijos…
Mažina stresą. Turbūt daug tėvelių man pritars, kad stresas yra kasdieninis autizmo palydovas. Psichologinių tyrimų metu atskleista, kad žmogus, kuris reguliariai lanko bokso treniruotes, yra laimingesnis. Jis išmoksta džiaugtis net ir mažom smulkmenom, į kurias galbūt anksčiau net neatkreipdavo dėmesio.
Stiprina pasitikėjimą savimi. Turbūt sunkiausias, skaudžiausias ir labiausiai nuo tėvų nepriklausantis dalykas yra patyčios. Kad ir kaip norėtume, nuo jų mes negalėsime visada ir visur apsaugoti savo vaikų. Vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimą, tiesiog nemoka meluoti. Deja, jų neapsakomas naivumas dažnai tampa patyčių priežastimi. Bokso treniruotės galėtų būti puikus sprendimas, bandant išmokyti mūsų mažuosius įgyti daugiau pasitikėjimo savimi ir neleisti iš savęs tyčiotis.

Lietuvių kalba jokių sąsajų daugiau neradau, bet angliškai radau tiek straipsnių, kad nespėjau visų per dieną perskaityti. Štai viename aprašyta, kaip boksas pakeitė vieno Anglijoje gyvenančio aštuonmečio autistuko gyvenimą. Tėvai džiaugėsi, kad po kelių savaičių treniruočių ypatingai pagerėjo berniuko socialiniai įgūdžiai – jis susirado draugų. Berniukui dingo noras visą dieną sėdėti prie televizoriaus ir žiūrėti tas pačias laidas ar filmukus, atsirado drąsa ir motyvacija išeiti iš namų, judėti ir išlieti emocijas ant bokso kriaušės. Tiek tėvai, tiek treneris negalėjo atsidžiaugti tokiais puikiais rezultatais: jis net tik fiziškai sustiprėjo, bet treniruotės taip pat teigiamai paveikė jo kūno balansą ir koncentraciją.

Amerikoje radau daugybę bokso klubų, kviečiančių prisijungti vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimą. Visi jie, pristatydami savo programas, išskiria daugybę teigiamų šio sporto pliusų:

suteikia pasitikėjimo savimi;
atitraukia nuo televizorių, kompiuterių ir telefonų;
vaikai gali fiziškai „išsikrauti“;
pagerėja miego kokybė;
vaikams padeda geriau susikaupti;
pagerėja reakcija ir atmintis;
pagerėja jų bendravimo įgūdžiai.

Pasidomėjau, kiek kainuoja bokso kriaušės, ir likau maloniai nustebinta, kad tikrai ne tiek ir daug. Yra įvairiausių dydžių, formų ir spalvų… O ką jau kalbėti apie pirštinių pasirinkimą! Reikės būtinai papasakoti savo pažįstamai apie šį atradimą!

Jeigu netoli jūsų namų vyksta bokso treniruotės, nepabijokite nueiti ir pasiteirauti, ar jie neatsisakytų leisti pabandyti ir jūsų vaikui… Turiu nuojautą, kad liksite maloniai nustebinti. Jeigu šis mano pamąstymas jums padės, lauksime jūsų berniuko ar mergaitės sėkmės istorijos el. pašto adresu info@feelautism.com.