Pandemijos pliusai ir minusai, likus namuose su autistišku vaiku
Nuo to laiko, kai uždarė mokyklas ir tėvai visą parą praleidžia namuose su vaikais, jau praėjo kelios savaitės. Kai kurie iš jų tiesiog meldžiasi, kad gyvenimas greičiau grįžtų į įprastas vėžes, nes susiduria su tikrais iššūkiais, bandydami paaiškinti vaikui, kodėl pasikeitė įprasta rutina. Kai kurios mamos socialinėje erdvėje daug diskutuoja, kad jų vaikai nenori užsiimti jokia edukacine veikla namuose. Viskas, ką jie daro, tai valgo ir didžiąją dalį dienos praleidžia prie kompiuterių ar telefonų. Kaip bebūtų keista, bet taip pat yra mamų, kurios dalinasi visai kitokiais įspūdžiais. Jos kaip tik džiaugiasi, kad jų autistiški vaikai pastarosiomis savaitėmis rodo didžiulę pažangą. Stebėdama savo ir savo vaiko situaciją ir taip pat po pokalbių su kai kuriomis mano pažįstamomis mamomis, kurios turi autistiškus vaikus, dalinuosi savo pastebėjimais apie buvimo namuose pliusus ir minusus.
Daugeliui iš mūsų kyla klausimų, kaip, žiūrint į ateitį, ši neįprasta situacija paveiks mūsų vaikus. Kai kurie tėvai teigia, kad:
Sumažėjo nerimo lygis. Kai kurios mamos džiūgauja ir dalinasi, jog sūnus ar dukra yra daug ramesnis. Autistiškas vaikas žino, jog yra saugus savo komforto zonoje – namuose. Jis yra ramus, nes nereikės važiuoti į pilnas šurmulio vietas, kurios paprastai sukelia daug neigiamų emocijų, sukelia sensorines problemas ir isterijos priepuolius. Kai kurios mamos spėlioja, kad ko gero dėl to netgi pagerėjo vaiko valgymo ir miego įpročiai. Kitos mamos teigia, kad jų vaikas pradėjo domėtis dalykais, kurie jam anksčiau nerūpėjo. Manau, kad tai puiku, bet… Kaip visa tai atrodys tada, kai, tokiame saugumo burbule praleidus savaites ar mėnesius, vėl reikės grįžti į „naują buvusią“ realybę?
Vaikas per daug prisirišo prie tėvų. Na… šiuo metu šis pasakymas atspindi mano pačios situaciją. Aš nuolat girdžiu MAMA. Net jei esu už dviejų žingsnių, jis vis tiek šaukia mane, norėdamas įsitikinti, kad esu čia. Jis tikrina mane, nesvarbu, kur esu. Vienintelė vieta, kur aš bent kelias minutes mėgaujuosi ramybe, yra dušas… Bet ir čia yra bet… Prieš kelias dienas, lipdama laiptais į vonios kambarį, esantį antrame aukšte, vis tiek girdėjau, kaip sūnus sako savo tėčiui, kad „jis labai pasiilgo mamytės“…
Aš galiu pamiršti apie savo asmeninę erdvę, kol ši pandemija pasibaigs, tačiau kai kuriems tėvams, kurių vaikai įprastai yra užsisklendę savo pasauliuose, arba tiems, kurie neturėjo tiek daug laiko, kurį galėtų praleisti su savo artimaisiais, nes dirbo visą darbo dieną (ypač tėčiams), tai galėtų būti puiki proga pabandyti užmegzti stipresnį ryšį su savo specialių poreikių vaiku.
Vaikas atsisako mokytis namuose. Autistiški vaikai emocijas mėgsta susieti su daiktais, vietomis ir situacijomis. Mano sūnus mokyklą sieja su mokslu. Jis mielai ten mokosi, bet bandyti skaityti, rašyti ar skaičiuoti namuose visada buvo sunku. Aš supratau, kad šioje vietoje neturiu kitos išeities, kaip ieškoti kūrybingesnių sprendimų, kitaip regresas bus didžiulis. Keletas pavyzdžių, kurie man padėjo:
Matematika. Jis turi daugybę STAR WARS personažų figūrėlių. 10 iš jų mes išdėstome ant stalo. Aš paimu 2 ir dedu jas ant pagalvės sakydama: „Tie 2 yra pavargę ir jiems reikia šiek tiek pailsėti. 10 minus 2. Kiek liko?“ Pateikęs atsakymą, jis dar kelias figūrėles uždeda ant pagalvės ir vėl skaičiuoja. Tada sakau: „O, žiūrėk! 3 iš jų atsibudo!“ Taigi mes juos perkeliame atgal ant stalo. Jis mielai skaičiuoja, kiek dabar yra jo mėgstamų figūrėlių. Kartais tą patį darome ir su žaisliniais automobilių modeliais, kai automobilius vežame į mūsų įsivaizduojamą garažą, kad galėtume atlikti techninę apžiūrą.
Skaitymas ir rašymas. Šiuo metu YouTube kanale jis nori žiūrėti bet ką, kas susiję su NERF šautuvais. Vieną dieną aš jam pasakiau, kad, jei jis taip nori, jis turės pats įvesti žodžius į paieškos lauką. Pirmiausia jis rašo žodį ant popieriaus, o tada raides suveda ant klaviatūros. Pamažu nuo NERF pereiname prie Spiderman, Hulk ir kitų jo mėgstamų temų.
Tėvai yra nepatenkinti, kad jie namuose turi atlikti dar ir mokytojų darbą. Norime mes to ar ne, nuo to momento, kai suprantame ir susitaikome, kad mūsų vaikas turi specialiųjų poreikių, natūraliai išmokstame ergoterapijos, kalbos terapijos, mitybos ir kitų sričių pagrindus. Dabar girdžiu daugelį tėvų skundžiantis, kad dėl pandemijos jie turi išmokti dar vieną papildomą profesiją – mokytojo. O taip, tai yra nelengva užduotis… Bet čia aš atradau vieną teigiamą dalyką. Labai tikėtina, kad Jūs patys atradote ar greit atrasite tam tikras priemones ar strategijas, kurios puikiai pasiteisins, bandant mokyti ir motyvuoti Jūsų vaiką. Aš rekomenduočiau įsidėmėti ar net užsirašyti viską, ką atradote ir kas pasiteisino šiuo laikotarpiu. Kai vėl visi pradės eiti į mokyklas, galėsite šia informacija pasidalinti su mokytojais, dirbančiais su Jūsų vaiku. Jūsų patarimai gali būti tikras išsigelbėjimas ateityje su vaiku dirbantiems specialistams. Galiausiai tai yra puiki patirtis tiems tėvams, kurie mėgsta dejuoti ar skundžiasi, kad jų vaiko mokytojas yra nekompetentingas. Esu tikra, kad dabar jie dar kartą pagalvos ir suvoks, koks sudėtingas ir pilnas streso gali būti šis darbas, ypač dirbant su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimą.
Miego įpročiai pasikeitė. Yra tik du būdai: miego kokybė pagerėjo arba pablogėjo. Jei tai yra pirmasis variantas, tai yra puikios naujienos! Iš ryto vaikas yra labiau pailsėjęs ir laimingesnis, taip pat, kaip ir jo tėvai. Bet net jei Jūsų vaiko miegas per šias savaites pablogėjo, tai nėra kažkas, ko negalima būtų paaiškinti ir išspręsti. Iš savo ir kitų tėvų patirties spėju, jog daugeliu atvejų pagrindinė priežastis yra nepakankamas kūno ir smegenų aktyvumas dienos metu. Daugeliu atvejų autistiški vaikai dažnai yra vadinami „sensoriniais“ vaikais. Jutiminių procesų apdorojimo sutrikimas (Pastaba: gali būti, kad yra kitoks lietuviškas terminas, nes čia verčiu „Sensory processing disorder“ tiesiogiai iš anglų kalbos) dažnai vadinamas autizmo broliu ar seserimi. Mokykloje mūsų vaikai yra įpratę prie reguliarių judėjimo pertraukų, nes mokytojai žino, kad autistiškų vaikų kūną reikia nuolat stimuliuoti ir reguliuoti. Jei neturite galimybės su savo mažuoju išeiti į lauką, tai namuose šokite ir šokinėkite, kartu su vaiku mankštinkitės ant gimnastikos kamuolio. Jei esate lauke, nusiveskite jį į saugią vietą ir leiskite bėgti, palieskite žemę, smėlį, medžius ir jų lapus. Uostykite gėles ar tiesiog orą. Klausykite garsų, kuriuos girdite aplink save. Jūs suprasite, kad tai naudinga ne tik vaikui, bet ir Jums patiems, o miego kokybė tikrai pagerės.
Regresuoja kalba. Daug tėvų tai pastebi šiuo pandemijos laikotarpiu. Mūsų autistiški vaikai mokykloje, ir ne tik, dalyvauja užsiėmimuose su logopedais. Esant dabartinei situacijai, turėsite prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių, kai tokios specialistų pagalbos neįmanoma gauti. Visai neseniai mačiau įrašą socialinėje erdvėje, kuriame tėvams rekomenduojama tiesiog sakyti garsiai ir įvardinti žodžiais viską, ką darote kasdienėje veikloje. Pasirodo, kad, tiesiog tai girdėdamas, vaikas per valandą išgirs 1000–2000 žodžių! Aš žinau, kad kalbėti ir dainuoti sau skamba kaip beprotiška mintis, tačiau turiu pripažinti, kad darau tai pati. Taip, žmonės sako, kad tai yra pirmasis beprotybės požymis, tačiau kartais tai gali būti labai juokinga ir linksma. Juk esate savo namuose ir čia Jūs galite atsipalaiduoti ir kalbėti, ką norite.
Esu įsitikinusi, kad yra dar daug dalykų, kurie čia nebuvo paminėti. Vienaip ar kitaip, dabartinės aplinkybės neabejotinai paveikė mūsų ypatingus vaikus ir mus pačius. Kaip bebūtų, kiekviena šeima ir kiekvienas autistiškas vaikas per šį laiką kažko išmoks. Jei išmoksime džiaugtis teigiamais dalykais, o neigiamus aspektus bandysime paversti pliusais, galbūt ateityje šis laikotarpis visiems išeis į naudą ir ilgainiui viskas bus gerai.